1Choro vadovui. „Nesunaikink“ melodija. Dovydo miktamas, Sauliui pasiuntus vyrus prie jo namų tykoti ir nužudyti.
2Išgelbėk mane nuo priešų, Dieve,
apsaugok nuo užpuolikų!
3Išgelbėk mane nuo tų nedorų žmonių,
išlaisvink nuo tų žmogžudžių!
4Štai tyko jie mano gyvasties;
nuožmūs žmonės būriuojasi prieš mane.
Ne dėl kokio mano nusikaltimo
ar nuodėmės, VIEŠPATIE,
5ne dėl kokios mano kaltės
jie skuba į savo vietas.
Pabusk, ateik man padėti ir pasižiūrėk!
6VIEŠPATIE, Galybių Dieve,
tu Izraelio Dievas.
Pakilk pašaukti atsiskaityti visas tautas,
nepasigailėk nė vieno iš pasalūnų. Sela.
7Kas vakarą jie grįžta, urgzdami lyg šunys
ir vogčiomis slankioja po miestą.
8Žiūrėk! Štai rėkauja jie savo burnomis,
aštrūs žodžiai jų lūpose;
tačiau jie mano, kad niekas jų negirdi.
9Bet tu, VIEŠPATIE, juokiesi iš jų;
tu išjuoki visus pagonis.
10O mano Stiprybe, laukiu tavęs,
nes tu, Dieve, mano tvirtovė.
11Dievas, kuris mane ištikimai myli, ateis man padėti;
Dievas parodys man nugalėtus priešus.
12Neišnaikink jų,
kad mano tauta neužmirštų tavo pergalės;
išblaškyk juos savo jėga ir nugalėk,
Viešpatie, mūsų skyde!
13Nuodėmė jų lūpose,
visi jų žodžiai nuodėmingi;
tebūna jie pagauti savo pačių puikybės!
Kadangi jie keikiasi ir meluoja,
14sunaikink juos įniršęs,
sunaikink juos visiškai,
kad būtų žinoma iki pat žemės pakraščių,
jog Dievas viešpatauja Jokūbui. Sela.
15Kas vakarą jie grįžta, urzgdami lyg šunys
ir vogčiomis slankioja po miestą.
16Jie klajoja ieškodami maisto
ir inkščia, jei negauna iki soties.
17O aš giedosiu apie tavo jėgą,
kas rytą garsiai giedosiu apie tavo gerumą.
Juk tu buvai mano tvirtovė,
užuovėja pavojaus metu.
18O mano Stiprybe, giedosiu tau šlovės giesmes,
nes tu, Dieve, mano tvirtovė,
Dievas, kuris mane ištikimai myli.